pakilus

pakilùs, -ì adj. (4), (3^b) [K]; SD¹21,127, Q161 1. pakilęs, aukštas (apie vietą): Žinosim, kur slesna vieta, kur pakilì Lp. Svėdasų miestelis stovi ne kalne, tiesa, vis dėlto labai pakilioje vietoje Vaižg. Susiradau sau vietą ant pakilaus, šaltekšniais apaugusio linamarkos kranto J.Balt. Ant pakilios vietos stovėti CI589. Rūmui reikia pakilèsnės vietos Sdk. Aš maniau, kodėl čia tu ant manęs vis slenki, – o čia mat sėdynės vienas kraštas pakilèsnis Srv.

pakiliaĩ adv.: Mūsų žemė pakiliaũ stovi už jūsų Jnšk. Kur pakiliaũ, nepersiaugta linų Ds.

2. kiek pakilęs nuo žemės, vandens ar kt., neprigludęs: Pakilus ledas sproginė[ja] – pūkš, trakš, o po nepakilusiu ledu žuvys trokšta Ggr.

pakilù n.: Kaldrytė mažytė, visur pakilù, ir mergaitei šalta Rm. pakiliaĩ adv.: Višta sėdėj[o] visą parą pakiliaĩ an kiaušių (neaptūpusi kiaušinių), tai maža ir priėmė Rod. Grindys buvo pakiliai dėtos, ir įsimetė grybas į trobas Lk. Pjaunant rugius pakiliai yr sunkiau rinkti neko papjuvu (ant žemės) Tl. Iš žemės išvertęs, akmenis padėk pakiliai ant šatrų, kad neprišaltų, o žiemą nuveši J.

3. iškilęs aukštyn: Ka pamatą padėsi naują, tai ta siena bus pakilèsnė Pkl. Katrie čiepukai pakilesnì, tai nepasiekia [obuolių] telyčiukė Gs. Kur šiltesnė žemė, ten ir rugiai pakilesni, o mūs visai prie žemės Rdm. Pãkilios avižos (jau paaugusios) Lp. Per daug pakilùs (status) stogas Vv. ^ Pakilus medis visumet vėtrų užputamas Kltn.

pakiliaĩ adv.: Saulė da buvo pakiliaĩ Dgl. Saulė buvo jau pakiliaĩ, kai namo grįžau Vj.

4. gražiai išaugęs, augalotas: Tvartuose sveiki, pakilūs, sylningi, geri galvijėliai Tat. Karvė pakili Tsk. Pakilùs kumeliukas Lp. Toks pakilùs (aukštas, lengvas) arklys, gali būti greitas Ll. Asilas užsimetė maldauti Dievą – teduoda jam pakilesnį ūgį Blv. Pakilus vyras Trk. Te bernėkas pakilùs jau, mergėtė mažesnė Ob. Brolis pakilesnis už seserį, t. y. didesnis, aukštesnis J. Berniokas pakilùs, mano aukštumo Km. Viena smulkutė, tai kad kita būt pakilesnė: tai tik mamai būt lengviau Gs. 5. purus: Čia žemė pakili, nesupuolus Kp. Sniegas toks pakilùs Gž.

pakiliaĩ adv.: Mėšlas laiko žemę išardytą, pakiliai ir įleidžia į ją oro rš. Avižos sukrautos pakiliaĩ (nesurištos į pėdus) Drsk.

6. gerai, greitai augantis: Kur neaugysi – šitokis pakilus teliukas! Lp. 7. gerai įsigyvenęs, turtingas: Mūsų kaimynas yra už visus kaimo ūkinykus pakilèsnis Pš. Yra ir pakilesnių̃ [ūkininkų] Lp. 8. psn. kilmingas, kilnus: Liepkit Vaidotą ir kitus pakilesnius vergus čia atvesti rš. 9. prk. vertingas: Mažai yra kavalierių, tai jie pakilesnì Smn. Sruoga dvidešimt metų kovojo dėl kitokio, pakilesnio teatro rš. Mažeikių miestelis y pakilesnis už Sedą Trk. 10. prk. išdidus, pasipūtęs: Jis visumet toks pakilus, nosį užrietęs Kltn. 11. prk. apimtas užsidegimo, įkvėpimo, entuziazmo: Laimėjimai ekonomikos ir kultūros baruose įkvepia tarybinės visuomenės narius pakiliam darbui, naujiems žygdarbiams (sov.) sp. Pakilia nuotaika gyveno ir aštuntokai: jie džiaugėsi paskutinį pusmetį esą gimnazistai A.Vien. Prakalba parašyta gražia kalba, pakiliu tonu rš. Jau pirmieji Nėries eilėraščiai buvo itin romantiški, pakilūs rš.

pakiliaĩ adv.: Reikia dirbti pakiliai, įkvėptai, su visu atsidavimu, su visu rimtumu T.Tilv.