pakilus

pakilus
pakilùs, -ì adj. (4), (3b) [K]; SD121,127, Q161 1. pakilęs, aukštas (apie vietą): Žinosim, kur slesna vieta, kur pakilì Lp. Svėdasų miestelis stovi ne kalne, tiesa, vis dėlto labai pakilioje vietoje Vaižg. Susiradau sau vietą ant pakilaus, šaltekšniais apaugusio linamarkos kranto J.Balt. Ant pakilios vietos stovėti CI589. Rūmui reikia pakilèsnės vietos Sdk. Aš maniau, kodėl čia tu ant manęs vis slenki, – o čia mat sėdynės vienas kraštas pakilèsnis Srv.
pakiliaĩ adv.: Mūsų žemė pakiliaũ stovi už jūsų Jnšk. Kur pakiliaũ, nepersiaugta linų Ds.
2. kiek pakilęs nuo žemės, vandens ar kt., neprigludęs: Pakilus ledas sproginė[ja] – pūkš, trakš, o po nepakilusiu ledu žuvys trokšta Ggr.
pakilù n.: Kaldrytė mažytė, visur pakilù, ir mergaitei šalta Rm. pakiliaĩ adv.: Višta sėdėj[o] visą parą pakiliaĩ an kiaušių (neaptūpusi kiaušinių), tai maža ir priėmė Rod. Grindys buvo pakiliai dėtos, ir įsimetė grybas į trobas Lk. Pjaunant rugius pakiliai yr sunkiau rinkti neko papjuvu (ant žemės) Tl. Iš žemės išvertęs, akmenis padėk pakiliai ant šatrų, kad neprišaltų, o žiemą nuveši J.
3. iškilęs aukštyn: Ka pamatą padėsi naują, tai ta siena bus pakilèsnė Pkl. Katrie čiepukai pakilesnì, tai nepasiekia [obuolių] telyčiukė Gs. Kur šiltesnė žemė, ten ir rugiai pakilesni, o mūs visai prie žemės Rdm. Pãkilios avižos (jau paaugusios) Lp. Per daug pakilùs (status) stogas Vv. ^ Pakilus medis visumet vėtrų užputamas Kltn.
pakiliaĩ adv.: Saulė da buvo pakiliaĩ Dgl. Saulė buvo jau pakiliaĩ, kai namo grįžau Vj.
4. gražiai išaugęs, augalotas: Tvartuose sveiki, pakilūs, sylningi, geri galvijėliai Tat. Karvė pakili Tsk. Pakilùs kumeliukas Lp. Toks pakilùs (aukštas, lengvas) arklys, gali būti greitas Ll. Asilas užsimetė maldauti Dievą – teduoda jam pakilesnį ūgį Blv. Pakilus vyras Trk. Te bernėkas pakilùs jau, mergėtė mažesnė Ob. Brolis pakilesnis už seserį, t. y. didesnis, aukštesnis J. Berniokas pakilùs, mano aukštumo Km. Viena smulkutė, tai kad kita būt pakilesnė: tai tik mamai būt lengviau Gs. 5. purus: Čia žemė pakili, nesupuolus Kp. Sniegas toks pakilùs .
pakiliaĩ adv.: Mėšlas laiko žemę išardytą, pakiliai ir įleidžia į ją oro . Avižos sukrautos pakiliaĩ (nesurištos į pėdus) Drsk.
6. gerai, greitai augantis: Kur neaugysi – šitokis pakilus teliukas! Lp. 7. gerai įsigyvenęs, turtingas: Mūsų kaimynas yra už visus kaimo ūkinykus pakilèsnis . Yra ir pakilesnių̃ [ūkininkų] Lp. 8. psn. kilmingas, kilnus: Liepkit Vaidotą ir kitus pakilesnius vergus čia atvesti . 9. prk. vertingas: Mažai yra kavalierių, tai jie pakilesnì Smn. Sruoga dvidešimt metų kovojo dėl kitokio, pakilesnio teatro . Mažeikių miestelis y pakilesnis už Sedą Trk. 10. prk. išdidus, pasipūtęs: Jis visumet toks pakilus, nosį užrietęs Kltn. 11. prk. apimtas užsidegimo, įkvėpimo, entuziazmo: Laimėjimai ekonomikos ir kultūros baruose įkvepia tarybinės visuomenės narius pakiliam darbui, naujiems žygdarbiams (sov.) sp. Pakilia nuotaika gyveno ir aštuntokai: jie džiaugėsi paskutinį pusmetį esą gimnazistai A.Vien. Prakalba parašyta gražia kalba, pakiliu tonu . Jau pirmieji Nėries eilėraščiai buvo itin romantiški, pakilūs .
pakiliaĩ adv.: Reikia dirbti pakiliai, įkvėptai, su visu atsidavimu, su visu rimtumu T.Tilv.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • pakilus — pakilùs, pakili̇̀ bdv. Pakili̇̀ núotaika, mùzika, vaidýba …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pakili — pakilùs, pakili̇̀ bdv. Pakili̇̀ núotaika, mùzika, vaidýba …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pakilnus — pakilnùs, ì adj. (4) 1. žr. pakilus 1: Jie iš pakilniõs vietos pradėjo mūsiškius suturėti ir kautis A.Baran. Ta graži ... vietelė yra apaugusi ... alksnynais, augančiais ant pakilnesnių vietų ir papelkyse LTI315. pakilniaĩ adv.: Tę toliau, už …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakilti — pakìlti intr. 1. užlipti kur aukštai: Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną rš. Čikas pakilo laiptais aukštyn rš. Į tribūną pakyla Stalininės premijos laureatas (sov.) sp. 2. pasikelti aukštyn: Rogės ūmai pakilo į orą, atsitrenkė į kažką ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tratėjimas — dkt. Vãkaro sùtemas skródė pakilùs bū̃gnų tratėjimas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • drūčiai — drū̃čiai adv., drūčiai 1. stipriai: Laikyk drū̃čiai, kad neištrūktų Dkš. Drū̃čiai suveržk Rdm. Prie darbo drūčiai laiko, šeria juoda duona LTR(Vlkv). ^ Aukštai stovi, drūčiai kabo, pats apžėlęs, galas plikas (riešutas) Gs. ║ smarkiai: Lįsk į būdą …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kaipo — 3 kaipõ conj. 1. žr. 3 kaip 1: Bėgo kraujužėlis kaip upužis JD1131. Uršė kaipõ kvietka žydi JV20. Velyk būčia nardęs tenai žuvele, o ne čia kukavęs kaipo gegelė Nm. Puol kulkos tankios kaipo ledai RD193. Žuvis didelė iššoko, kaipo praryti jį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kalnus — kalnùs, ì adj. (4) Ms, Vb, Vl nuokalnus, pakilus, aukštas (apie vietą, žemę, lauką): Ant kalniõs vietos padėk kūgį šieno J. Mūsų bul bos kalnioj žemėj: lietus jom nevodys Svn. Baltiesiem žirniam kalnių laukų reik, pas mus neaugs Sml. Šitas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kalvus — kalvùs, ì adj. (4) pakilus, poaukštis: Ten žemė kalvi, ir vanduo, be baimės, javo nenugers Rs. Į kal̃vią vietą, į kal̃vų daiktą sudėk J.Jabl(Vl). Vieta kalvi, sausa Vdžg. Kur kalvèsnė vieta, ten vanduo neaptenka J. Ten žemė kalvỹsnė, negu čia …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kietas — kietas, à adj. (3) J; SD46,190,375, R 1. atsparus kito kūno spaudimui, nesuspaudžiamas, nesumaigomas; pršn. minkštas: Kietì kūnai (fiz.) NdŽ. Kietà malka K. Aš valdovas žalio šieno, mano dalgis kieto plieno P.Cvir. Kietas kaip titnagas LTR.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”